Kokias malkas rinktis?

Parašė 13 birželio 11, Antradienis 14:42

Geras šeimininkas, ieškodamas kuro jaukiam šeimos židiniui, pagalvoja ne tik apie kuro kainą, bet ir jo sukuriamą jaukumą namuose ar kaitrumą. Vis daugiau lietuvių ir šiais laikais pasirenka malkas, teigia Andrius Kartenis, įmonės „Timbex“ vyriausiasis miškininkas.

Kamino valymas

Parašė 12 rugsėjo 03, Pirmadienis 04:50

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/patarimai/kaip-isvalyti-kamina-686137

Skubi kvalifikuoto kaminkrečio pagalba Dituvos soduose tik nuo 120 Lt

Klaipėdos rajone 160 Lt

Tel.: 8 (651) 22 232

Kaminų, katilų valymas Dituvoje

Dėl susikaupusių suodžių kylantys gaisrai, apsinuodijimai smalkėmis ir pan. - vis dar pasitaikantys reiškiniai, ir, deja, ne taip jau retai. Todėl, besimėgaudami židinių ir krosnių teikiama šiluma, nepamirškime, kad kaminą reikia valyti bent du kartus per metus.

Net pats menkiausias kamino užsiteršimas suodžiais jau turi įtakos židinio ar krosnies tinkamam eksploatavimui. Jei neturite galimybės pasinaudoti kaminkrėčių paslaugomis, nesunkiai tai galite atlikti ir patys. Beje, kaminą valyti iš apačios yra kur kas patogiau, nei užsiropštus ant stogo, taigi kiekvienas statomas kaminas privalo turėti tokią ertmę apačioje.

Jei židinį ar krosnį kūrenate aukštos kokybės anglimi, briketais ar gerai išdžiuvusiomis malkomis, tai kaminas ilgesnį laiką išliks švarus

Sulčių spaudimas Dituvoje

Parašė 12 rugpjūčio 30, Ketvirtadienis 11:14

Artėjant rudeniui ir ypač esant didesniam obuolių derliui dažnam kyla klausimas – ką daryti su šio derliaus pertekliumi. Geras sprendimas – spausti sultis, jas pasterizuoti ir sandėliuoti.

Jei norite spausti sultis - SB Dituva veikia mažiausiai trys sulčių spaudyklos.


Žiūrėti Sulčių spaudimas SB Dituva didesniame žemėlapyje

Naminio vyno receptas

Parašė 12 rugpjūčio 30, Ketvirtadienis 09:59


Žiūrėti Sulčių spaudimas SB Dituva didesniame žemėlapyje

Sulčių spaudimas Dituvoje

Artėjant rudeniui ir ypač esant didesniam obuolių derliui dažnam kyla klausimas – ką daryti su šio derliaus pertekliumi. Geras sprendimas – spausti sultis, jas pasterizuoti ir sandėliuoti. Sulčių spaudyklų artėjant sezonui kaip grybų pridygsta sodininkų bendrijose. Bent jau manojoje SB Dituva jų suskaičiavau mažiausiai tris.

Tačiau kas nesvajoja šias sultis panaudoti kūrybiškiau, na, kad ir vyno gamybai? Internete radau kelis neblogus klasikinius vyno receptus.

http://www.qrz.lt/ly2fe/saules_energija.htm

Seniai buvo kilusi mintis įsirengti ir išbandyti nedidelę saulės energijos bateriją Lietuvoje. Galų gale, 2005 m. pavasarį, idėja buvo įgyvendinta.

Konstrukcija.

Bandymams buvo pasirinkti kompanijos "Plastecs" apvalūs, 10 cm diametro, WB-28 polikristaliniai saulės elementai, iš kurių ir buvo sumontuota saulės baterija.

Kompanijos reklaminiame puslapyje buvo nurodyta, kad elementų naudingumo koeficientas yra apie 11%, kiekvienas toks elementas gali duoti iki 2,5 A srovę, o jo elektrovaros jėga- 0,55 V. Kad įkrauti 12 V akumuliatorių, reikia turėti didesnę nei 12 V įtampą, todėl nuosekliai buvo sujungti 36 saulės elementai. Visi polikristaliniai "blynai" buvo sumontuoti ant 45 x 90 cm dydžio plastiko plokštės, sutvirtintos pagal perimetrą aliuminio kampuočiais. Tokios baterijos maksimalus generuojamas galingumas yra apie 25 W. Baterija buvo sumontuota prie namo balkono ir orientuota į pietus.

Pirminiame variante, baterija buvo uždengta organiniu stiklu. Tačiau tokia konstrukcija nepasiteisino, po metų eksploatacijos organinis stiklas pradėjo geltonuoti. Be to, namų sąlygomis buvo sunku padaryti pilnai hermetinę bateriją- per bet kokią skylutę skverbdavosi vanduo. Naktį vandens garai kondensuodavosi ant vidinio stiklo paviršiaus ir mažindavo baterijos naudingumo koeficientą.

Energijos "saugojimui" buvo pasirinktas 17 Ah gilaus iškrovimo švino-rūgštinis akumuliatorius ir pats paprasčiausias įkrovimo kontroleris, surinktas iš detalių rinkinio.

Bandymai parodė, kad tokia baterija gali duoti maksimalią 2,25 A akumuliatoriaus įkrovimo srovę. Bet tik tada, kai danguje nėra nė vieno debeselio ir kai baterijos plokštuma orientuota statmenai i saulę. Taciau esant dideliam debesuotumui, lietui ir rūkui, įkrovimo srovė staigiai krenta iki 0,05- 0,1 A. Be to, norint gauti maksimalią energiją, baterija nuolat turėtų būti pozicionuojama pagal saulę, rankiniu būdu, arba automatiškai. Kitaip maksimali srovė gaunama tik kelias valandas, kai saulė kybo zenite.

Kainos.

saulės elementai: 36 x $3.90 = $140.40

siuntimo išlaidos: $18.00

akumuliatorius: ~$35.00

įkrovimo kontroleris: ~ $50.00

---------------------------------------------

iš viso: ~ $243.40 (apie 700 Lt.)

(neskaičiuoju laidų, tvirtinimo elementų, plastikinio skydo, klijų ir žinoma- darbo...)

Realiai, pinigų buvo išleista truputį mažiau. Visiškai nenaudotą akumuliatorių pavyko nupirkti Rietavo turguje už 10 Lt., o kontrolerį padovanojo Rudi, HB9RI...

Kad būtų aiškiau, paskaičiuokime kiek už tokią sumą galima būtų nupirkti elektros energijos iš elektros tinklu, skaičiuojant po 30 ct už 1 kWh. Ne taip jau ir mažai, apie 2300 kWh.

Dabar paskaičiuokime, kiek tokia saules baterija pagamina elektros energijos per metus, nuo balandžio iki lapkričio mėn. Paėmę vidutinę įkrovos srovę 0,7 A, prie 13,5 V įtampos gauname apie 9,45 W generuojamą galingumą, arba 85 Wh energijos per dieną (imame 9 val. "šviesaus" paros laiko). Per sezoną (apie 210 dienų) gauname apie 18 kWh (!) elektros energijos. Ir tai tik tuo tuo atveju, kai energija iš akumuliatorius yra nuolat naudojama ir nebūna dienų, kai akumuliatorius yra pilnai įkrautas ir kontroleris įkrovimo srovę atjungia.

Net jei per sezoną danguje nebūtų nė vieno debesėlio, baterija pagamintų tik 50-70 kWh elektros energijos. Galite patys paskaičiuoti, kiek metų reikia eksploatuoti saulės bateriją, kad įdėtos lėšos atsipirktų...

Dabar jau yra sukurti saulės elementai, kurių naudingumo koeficientas viršija 14%, bet net ir jų generuojama saulės energijos kaina gerokai viršys energijos, gaunamos iš elektros tinklų, kainą.

Išvados.

1. Naudoti saulės bateriją Lietuvoje ekonomiškai neapsimoka.

2. Saulės baterija daugiausia energijos pagamina šiltu metu laiku, kai ta energija mažiausiai reikalinga.

3. Žiemos metu iš tokios baterijos apčiuopiamos naudos nėra.

4. Baterija turi buti sumontuota tokiu budu, kad gauti maksimlų galingumą nekeičiant jos padėties. Montuojant saulės bateriją ant namo stogo, jos efektyvumas dar labiau kristų, nes sunku surasti pastato stogą pakrypusį reikiamu kampu.

5. Baterija turi būti sumontuota lengvai pasiekiamoje vietoje, kad žiemą galima butu nuvalyti sniegą, o vasarą- dulkes.

6. Šis energijos gavimo būdas nėra toks "švarus", kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes po kelių metų prisieis keisti akumuliatorių nauju, o susidėvėjusį- utilizuoti.

7. Norint panaudoti įprastus elektros prietaisus, papildomai reikalingas konverteris, nuolatinę 12V (ar didesnę) itampą keičiantis į kintamą 220 V 50 Hz itampą, o tai dar padidintų sistemos kainą.

8. Gal būt apsimokėtų naudoti saulės bateriją sistemoje kartu su kitais elektros generatoriais, pavyzdžiui- vėjo sukamu elektros generatoriumi. Žiemą elektros energiją gamintų vėjas, o vasarą, kai vėjai silpnesni- saulė.


Prisijunk prie Dituvos sodų bendruomenės !

  • Turi geografinių duomenų?
  • Turi daugiau statistikos, registrų duomenų, istorinės medžiagos
  • Turi įdomių susijusių su  apklausų duomenų
  • Tave erzina nesprendžiamos problemos
  • Tave domina Mūsų sodų bendrijos ateitis
  • Nori, kad iš stagnatiški kolektyviniai sodai virstu gyvenviete
  • Turi pasiūlymų puslapiui, straipsnių etc.

PRISIJUNK PRIE PUSLAPIO KŪRIMO: sodaidituva@gmail.com